Viena reprezentatyviausių gatvių Aukštojoje Panemunėje – prezidento Antano Smetonos alėja – nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžios buvo intesyviai užstatoma kurortiniais pastatais. Gatvės išskirtinumą byloja ir tai, jog ši, bene ilgiausia vasarvietės alėja, tapo simboliniu kurorto architektūriniu „frontu”, atspindinčiu įvairiapylę Aukštosios Panemunės pastatų stilių paletę – nuo paprastų sodybinių pastatų, kuriuose ryškesni modernizmo estetikos elementai (kaip pavyzdžiui, Rožės Gertienės gyvenamasis namas) iki kurortinės architektūros pavyzdžių, artimų romantinėms viloms.
Vis tik, galima daryti prielaidą, jog daugelį A. Smetonos alėjos namų vienija tarpukario Lietuvoje vešėjusi modernumo idėja, o A. Panemunės kurortinė aplinka buvo puiki terpė jai skleistis įvairiomis formomis. Autentiškas pavyzdys – Barborai ir Kazui Zubauskams statytas namas. Anot Zubauskų anūkės, šis pastatas buvo pastaytas 1930 metais ir nacionalizuotas po 1940-ųjų. Viloje įkurdinta šachmatininkų draugija, veikė jų klubas. Apie 1988-uosius name vėl apsigyveno teisėti savininkai.
Pastato kompozicija labai organiška. Vyraujanti pagrindinio fasado simetrija ir virtininiai langai suteikia vilai švaros ir lengvumo įspūdį. Bene išraiškingiausias pastato akcentas – iš A. Smetonos alėjos pusės mezonine įkomponuotas pusmėnulio (ir saulės motyvas) raižinys. Įdomu tai, jog tarpukariu jis buvo užpildytas stiklo šuke, todėl atspindėdamas šviesą, tapo labai ryškiu akcentu.
Atsiliepimai